Baigėsi Viešosios įstaigos „Edukacija kitaip“ LR Krašto apsaugos ministerijos finansuoto edukacinio projekto „Jaunimo pilietiškumo ugdymas pasitinkant Vasario 16-osios šimtmetį“ veiklos. Vykdyti numatytas projekto veiklas ir iškeltus tikslus projekto organizatoriai pasirinko Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bendruomenę.
Projekto vykdymo pradžioje daugiausia dėmesio skirta Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus gyvenimo istorijai. Ši asmenybė pasirinkta neatsitiktinai – 2017 metų rugsėjo 2 –ąją minimos S.Narutavičiaus 155-osios gimimo metinės. Signataro dvaras Brėvikių dvare dar daug kam neatrasta vietovė, todėl šio projekto veiklos buvo skirtos savo krašto istorijos populiarinimui susipažįstant su kitų rajonų įdomiomis vietomis ir žymiais žmonėmis. Džiugu, kad visa projekto medžiaga susijusi su Nepriklausomybės akto signataru S.Narutavičiumi 2018 metų kovo 1 dieną bus pristatyta LR Seimo rūmuose. Tai bus pati puikiausia jaunimo dovana žymiam kraštiečiui.
Pradėję projektą susidūrėme su iššūkiais, kad reikėtų sukurti atmintinų vietų maršrutą, kuris būtų patrauklus jaunimui. Juk apsilankymai ir vietose išgirstos tikros istorijos ne tik praplečia akiratį, bet ir praturtina žinių bagažą.
Dar birželio pradžioje aplankyti Švenčionių rajono Labanoro girioje išlikę bunkeriai, menantys 1945 metų vykusį vieną didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su NKVD kariuomene. Didelį įspūdį paliko ne tik pati istorija, bet ir atminimo ženklų kompozicija išlikusiame bunkeryje. Ši kompozicija ženkliną vietą Labanoro girioje, kurioje žuvo apie 80 rezidentų.
Projekto dalyviai daug nuveikė dirbdami stovykloje, kurioje bendrauta su Lietuvos Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestru ir LR Vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniu pučiamųjų orkestru.
Viena diena, praleista sudarant pilietiškumo maršrutus Kaune, pasak projekto dalyvių, atstojo keletą vadovėlinių istorijos pamokų. Užsiėmimus Senosiose miesto kapinėse vadinamose Ramybės parku vedė Lietuvos Šaulių sąjungos V.Putvinskio – Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius. Pokalbis prie paminklo „Kovotojų už Lietuvos Laisvę Motinai“, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvių istorijos ( antkapiniuose paminkluose net 162 Kaune žuvusių sukilėlių pavardės). Ramybės parke 1937 metais buvo perkelti ir Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai.
Šios kapinės ištisa Lietuvos istorija. Jose amžinojo poilsio atgulė tiek Pirmojo pasaulinio karo, 1941 metų Birželio sukilimo aukos, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, lakūnai, lėktuvų konstruktorius Jurgis Dobkevičius, pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas, Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis ir kiti. Ramybės parkas mena ir 1956 metais vykdyta patriotine Lietuvos žmonių solidarumo su Vengrijos revoliucija akcija. Vėliau net 124 šios akcijos dalyviai buvo teisiami už chuliganiškumą, studentai išmesti iš aukštųjų mokyklų, gimnazistai iš gimnazijų….
„Visa teritorija nusėta čia palaidotų žmonių kaulais. Deja, ne visus juos dar esame identifikavę“,- pasakojo S.Ignatavičius, pridurdamas, kad sovietiniams okupantams tarnaujanti miesto valdžia bijojo neramumų, vengė bet kokių sąsajų su krašto praeities asmenybėmis, patriotais. Buvo numatyta šią vietą sunaikinti ir pranešta gyventojams, kad jie savo jėgomis turi išsikasti artimųjų palaikus ir pervežti į Petrašiūnų ar kitas kapines, tačiau didelė dalis palaikų liko žemėje. Sako, kad žmonės net bijojo perlaidoti savuosius, nes saugumas taip siekė nustatyti giminystės ryšius su ten palaidotais patriotais. Teritorija su kapais buvo suniokota buldozeriais, sulyginta su žeme, o kapinių vietoje įrengtas parkas su vaikų žaidimo aikštelėmis, asfaltuotais takais, suoleliais….
Toliau mūsų maršrutas driekėsi iki Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų. Pasak S.Ignatavičiaus, tai tikros visų tautų kapinės. Vėl pasikartoję neramias praeities istorijos detales, aplankėme esančias originalias Dariaus ir Girėno bei lakūno Rimanto Stankevičiaus kapavietes, susipažinome ką simbolizuoja trys išlikę memorialai – Lietuvos karių, Sovietų Sąjungos karių ir Vokietijos karių. V.Putvinskio – Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius pristatė ir Lietuvos Šaulių sąjungos iniciatyvą čia pastatyti paminklą Lietuvos kovotojams.
Pažintį su Kauno istorinėmis vietomis baigėme Kauno istorijos muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Nepriklausomybės kovų aukoms pagerbti. Pats paminklas statytas 1921 metasi, o 1923 –aisiais šalia paminklo pastatytas akmeninis aukuras, ant kurio buvo uždegta amžinoji ugnis. Sužinojome, kad Kaunas vienas iš nedaugelio miestų, kuriame amžinoji ugnis ir paminklai saugo laisvės kovotojų atminimą. 1934 metais lapkričio 23 dieną šalia paminklo palaidoti nežinomo Lietuvos kareivio palaikai. Ant kapo buvo uždėtas antkapis su užrašu: Nežinomasis kareivis, žuvęs dėl Lietuvos laisvės 1919 m., o į aukuro akmenį buvo įkirstas įrašas lotynų kalba Redde quod debes (liet. Atiduok, ką privalai). Tai yra lyg priminimas kiekvienam lietuviui, kad jis skolingas savo tautai ir turi jai atsilyginti savo darbu bei garbingai atlikti pareigas. Nežinomo kareivio kapas – Nepriklausomos Lietuvos simbolis. Šis kapas liudija visas kovas dėl Lietuvos gerovės ir primena tai, kad privalome rūpintis savo nepriklausoma valstybe, dėl kurios šis kareivis žuvo. Todėl šalia kapo deganti amžinoji ugnis ne tik visiems kauniečiams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams primena Nepriklausomybės kovų svarbą. Sukvietę Kaune studijuojančius Plungės karšto jaunuosius šaulius, visi kartu prie šio paminklo kaip žemaitišką padėką padėjome gėlių puokštę. Įdomi patirtis laukė susitikimuose su Generolo Povilo Plechavičiaus licėjaus kadetais ir pedagogais. Jaunimas išbandė įvairias veiklas, susipažino su licėjaus ugdymo struktūra.
Pilietiškumo pamokos toliau vyko Vilniuje – Genocido aukų muziejuje. Labai simboliška, kad lankydami įvairias kovotojų amžinojo poilsio vietas, buvome supažindinti su šių žmonių patirtomis kančiomis ir begalinėmis pastangomis nepasiduoti gniuždančiai tikrovei. Tai primena KGB vidaus kalėjimas, kur atrodo ir oras prisisunkęs kalintų žmonių kančia. Ši niūri pažintis baigiama patalpoje, kurioje vykdant mirties nuosprendį nužudyta daugiau kaip tūkstantis nuteistųjų. Muziejuje dalyvavome ir dokumentinio filmo „Atiduok Tėvynei ką privalai“ peržiūroje.
Vykdydami projektą, stengėmės, kad jaunimas gautų kuo daugiau įvairių žinių ir patirčių. Tai, ką pamatė ir patyrė, Valstybės pažinimo centre, jaunimas rengė trumpus pranešimus apie tai, kokia mūsų Valstybė buvo, kaip ji buvo valdoma, kokių tautybių žmonės gyvena Lietuvoje ir mūsų regione, kaip vyksta Valstybės valdymas šiandien. Šis apibendrinimas buvo dar viena nauja patirtis – supratome, kokių žinių trūksta, kur dar galima tobulėti.
Plungės rajonas nuo seno garsėja kaip pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikos kraštas. Iš čia kilusių orkestrantų galima sutikti visuose Lietuvos profesionalaus meno kolektyvuose. Itin smagu, kad sulaukę profesinio pripažinimo buvę plungiškiai noriai dalijasi šio žanro paslaptimis su jaunaisiais muzikantais.
.Valstybės šimtmetį alsėdiškiai numato pasitikti su įkurtu LŠS Žemaitijos rinktinės 604 kuopos Šaulių pučiamųjų orkestru. Jo vadovas – Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos Ia (šauliškos) klasės auklėtojas Linas Senkus. Praėjusią savaitę tris dienas Vilniuje stovyklavęs Alsėdžių jaunimas ne tik domėjosi krašto istorija, bet ir savotiškai suvienijo Vilniuje profesionaliuose statutiniuose orkestruose grojančius muzikantus.
Pirmoji pažintis vyko Vilniaus Karininkų ramovėje, kur Lietuvos Respublikos Kariuomenės orkestro vadovas mjr. Egidijus Ališauskas pristatė jaunimui orkestrą ir sudarė galimybes kartu dalyvauti koncerto „Didvyriai nemiršta“ generalinėje repeticijoje. Šis koncertas, skirtas Vasilijui Slypakui – vienam geriausių Europos bosų-baritonų, Paryžiaus operos solistui, kuris prasidėjus Ukrainoje Rusijos agresijai sustabdė savo sėkmingą tarptautinę operos solisto karjerą, grįžo į Ukrainą ir buvo snaiperių pašautas mūšyje prie Donecko . Ypač smagu buvo gėrėtis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistės Inesos Linaburgytės ir aktoriaus, bardo Gedimino Storpirščio, bei Ukrainos Lvovo nacionalinės operos teatro solistų kartu su Kariuomenės orkestru parengtos bendros programos.
Orkestre grojantis buvęs plungiškis Giedrius Labanauskas jaunimui pasakojo, kad už visas profesines pamokas labiausiai dėkingas buvusiam savo mokytojui, Plungės kultūros centro pučiamųjų orkestro vadovui Romui Jasevičiui. Sužinojęs, kad ir atvykusiųjų tarpe pats jauniausias dalyvis, 6 klasės mokinys Povilas Austys taip pat mokosi pas R.Jasevičių – Pauliui skyrė net individualias meistriškumo pamokas.
Kitą dieną užsiėmimai vyko pas dar vieną buvusį R.Jasevičiaus mokinį Egidijų Miknių, kuris yra LR Vidaus Reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro meno vadovas. E. Miknius surengė jauniesiems žemaičiams puikų priėmimą – teko pristatyti savo kraštą, projekto tikslus ir jo dalyvius. Jaunieji muzikantai galėjo kartu su profesionalais pagroti ir padiskutuoti, o pakvietus bendrai nuotraukai visus orkestre grojančius plungiškius jų susirinko iš ties nemažai. Išsiskyrėme su mintimi, kad dar po kelių metų šis pilietiškas jaunimas papildys jų gretas.
Jaunųjų šaulių orkestro vadovas Linas Senkus sakė, kad jo vadovaujamiems muzikantams tokia pažintis su profesionalais didžiulė dovana. „Viena yra klausytis profesionalios muzikos įrašų, o visai kas kita sėdėti šalia profesionalių muzikantų, kurie pasiruošę padėti. Pajautę tokį šiltą priėmimą, tikime, kad ir būsimas Žemaitijos rinktinės 604 kuopos Jaunųjų šaulių orkestras turi puikią ateitį“- dalijosi mintimis vadovas.„
Projekto veiklose dalyvavo baigiamo kurti Jaunųjų šaulių orkestro muzikantai ir jų vadovas Linas Senkus, jaunimas besidomintis savo krašto istorija. Juos ypač žavėjo gautos pilietinės ir muzikinės pamokos kartu leidžiant laiką su LR Kariuomenės orkestro muzikantais, bei LR Vidaus Reikalų ministerijos Reprezentaciniu pučiamųjų instrumentų orkestru.
Lietuvos kariuomenės orkestro vadovas mjr. Egidijus Ališauskas jaunimui sudarė puikias sąlygas dalyvauti koncerto „Didvyriai nemiršta“ generalinėje repeticijoje. Šis koncertas skirtas Maidano karo didvyriui, o jį rengė Lietuvos ir Ukrainos menininkai. Ypač smagu buvo gėrėtis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistės Inesos Linaburgytės ir aktoriaus, bardo Gedimino Storpirščio, bei Ukrainos Lvovo nacionalinės operos teatro solistų kartu su orkestru parengtos bendros programos.
Smagu, kad visuose statutiniuose reprezentaciniuose orkestruose groja nemažai plungiškių, kurie noriai dalijosi meistriškumo pamokomis.
LR Vidaus Reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas kito talentingo plungiškio Egidijaus Mikniaus surengė jauniesiems žemaičiams puikų priėmimą – teko pristatyti savo kraštą, projekto tikslus ir jo dalyvius. Jaunieji muzikantai galėjo kartu su profesionalais pagroti ir padiskutuoti, o pakvietus bendrai nuotraukai visus orkestre grojančius plungiškius jų susirinko iš ties nemažai. Išsiskyrėme su mintimi, kad dar po kelių metų šis pilietiškas jaunimas papildys jų gretas.
Gerokai paanalizavę mūsų tautos istoriją grįžome prie jos ištakų – pirmojo Prezidento Antano Smetonos gimtuosiuose Užulėnuose ( Ukmergės r. ) ne tik išmokome dar vieną ne vadovėlinę istorijos pamoką, bet ir dalyvavome A.Smetonos dvaro edukacinėje veikloje – šakočių kepimo procedūroje..