Didžiųjų metų švenčių proga į gimtinę grįžta daugelis į užsienį emigravusių lietuvių. Tarp grįžusiųjų – ir žemaitis Algirdas Baškys, kuris šiuo metu yra vieno seniausių Anglijoje Kembridžo universiteto doktorantas. Viešosios įstaigos „Edukacija kitaip“ iniciatyva Plungėje buvo surengtas susitikimas su svetur studijuojančiu, bet Žemaitijos nepamirštančiu jaunuoliu. Pabendrauti su juo panoro gausus būrys plungiškių moksleivių ir jų tėvų. Juk smalsu iš pirmų lūpų išgirsti apie vieną iš prestižiškiausių pasaulio universitetų ir sužinoti tą sėkmės receptą – kaip iš provincijos patekti į mokymo įstaigą, kurioje, atrodytų, savo gebėjimus tobulinti leidžiama tik karališkajam luomui.
Siūlome savaitraščio „Vakarų Lietuva“ (2016 -01 -12 dienos) žurnalistės Linos LIŪNIENĖS publikaciją apie šį susitikimą.
Svečias savo kalbą apie studijas pradėjo pristatydamas Kembridžo universitetą. Ši mokymo įstaiga įkurta apie 1209-uosius metus, todėl jos istorija tikrai įspūdinga. Apie 80 kilometrų nuo Londono nutolusiame universitete studijuoja per 25 000 studentų iš viso pasaulio. Dėstytojauja ypač aukšto lygio profesoriai, net 92 jame dirbusieji ir dirbantieji – Nobelio premijos laureatai. Kiekvienais metais savo dėmesį universitetui parodo apie 5 milijonus turistų.
Pasak A. Baškio, universiteto miestelis – nedidelis ir labai jaukus. Pagrindinis reikalavimas studentams – neturėti automobilio. Visi viską randa ir pasiekia važinėdami dviračiais. Studentai gali naudotis net 114 bibliotekų. Svarbu ir tai, kad jaunuoliams suteikiamos didelės įsidarbinimo galimybės.
Į susitikimą su Kembridžo doktorantu atėjusiems moksleiviams labiausiai knietėjo sužinoti, kas jaunuolį iš Žemaitijos baigus mokyklą paskatino pasirinkti būtent šį prestižinį universitetą. Svečias neslėpė, kad svajonę studijuoti Kembridže pradėjo puoselėti devintoje klasėje. Kaip prisiminė Algirdas, ypač sunku buvo įtikinti tėvus, kurie be didelio entuziazmo priėmė žinią, kad sūnus planuoja išvykti į Angliją. O ir jam pačiam esą kilo įvairių abejonių – dėl bendravimo galimybių, kalbos barjero, kultūrinių skirtumų. „Turiu pripažinti, kad abejonių netrūko, bet man buvo šiek tiek lengviau, nes sesuo jau gyveno Anglijoje. Todėl žinojome, kad toje šalyje visi Europos Sąjungos piliečiai gauna studijų paskolas, be to, buvo galimybė gauti 3 500 svarų negrąžinamą stipendiją“, – patirtimi dalijosi doktorantas.
Stojimo į universitetus procedūra Anglijoje vyksta kitaip nei Lietuvoje. Todėl moksleiviai jau vienuoliktoje klasėje turi apsispręsti, ką nori veikti ateityje. Mat stojimo anketą reikia užpildyti ir pateikti vos pradėjus dvyliktą klasę – iki spalio 15 dienos. Laimingieji gruodžio pradžioje kviečiami į interviu, kuris vyksta apie dvi ar pustrečios valandos. Na, o pasiūlymo stoti galima tikėtis sausio–vasario mėnesiais. Pakviestieji ir sėkmingai išlaikiusieji valstybinius egzaminus liepos pabaigoje kviečiami studijuoti. Beje, į Kembridžą patenka tik apie 30 procentų stojančiųjų.
A. Baškys moksleivius, svajojančius apie studijas užsienyje, ragino neapsiriboti vien tik mokykline programa. „Lietuvoje yra daug papildomojo ugdymo mokyklų. Fizikams – „Fotonas“, „Fizikos olimpas“, chemikams ir biologams – „Pažinimas“, veikia Nacionalinė moksleivių akademija, o kur dar respublikiniai konkursai, olimpiados“, – pasakojo Algirdas. Jis sakė esąs labai dėkingas savo buvusios mokyklos Skuode mokytojams ir vadovams, kurie suprato jo aistrą ir pasiryžimą mokytis papildomai ir netgi dengdavo kelionių į papildomojo ugdymo mokyklas Vilniuje išlaidas.
Moksleiviai ir jų tėvai domėjosi, kaip lietuviai studentai bendrauja tarpusavyje, ar labai griežta studijų disciplina, už kiek įmanoma pragyventi studijuojant Kembridže ir kituose Anglijos universitetuose. Metalurgijos mokslus studijuojantis vaikinas pripažino, kad mokytis reikia nuosekliai ir labai daug. Egzaminai Kembridže vyksta tik kartą per metus ir jokių perlaikymų nebūna. „Neišlaikei, vadinasi, šis universitetas – ne tau“, – juokavo jaunasis mokslininkas.
Tiesa, jaunuoliai Kembridže ne tik mokosi. Universitete sudarytos puikios sąlygos sportuoti ir kitaip save realizuoti. „Čia gana daug lietuvių, šauniai bendraujame, vieni kitus palaikome, padedame. Netgi savo krepšinio komandą turime, o kai vyksta varžybos, visada iškeliame Lietuvos trispalvę“, – pasakojo doktorantas. Universitete keliskart per savaitę rengiamos formalios vakarienės, o po egzaminų – puotos. „Dalyvauti jose nėra brangu. Sumokame nedaug – už tokią sumą nelabai kur mieste pavalgysi“, – atviravo A. Baškys.
Bendraudamas su Plungės moksleiviais Algirdas mielai dalijosi savo patirtimi ir įspūdžiais, ragino juos siekti kuo geresnės kokybės išsilavinimo. „Gavę išsilavinimą, tapę puikiais specialistais, galėsite eiti per pasaulį aukštai pakėlę galvą ir didžiuotis, kad esate tiek daug pasiekę lietuviai. O Kembridžo universitetą verta rinktis vien jau dėl to, kad niekur kitur nesutiksite tiek daug Nobelio premijos laureatų, visame pasaulyje žymių mokslininkų. Tad tikrai verta stengtis, mokytis, žinoti ir kitiems pasakyti“, – mintimis dalijosi vaikinas. Jis pasidžiaugė ir tuo, kad studijuodamas turi galimybių daug keliauti, aplankyti vis kitas šalis, bet ir Lietuvos nepamiršta – grįžta pas Skuode gyvenančius tėvus ir pas seserį į Plungę.
A. Baškys prisipažino: „Jeigu grįžčiau į praeitį, viską pakartočiau, nieko nekeisčiau. Jei savo tikslo sieksite tvirtai ir užsispyrę, tada viskas įmanoma.“